Sustokim pagaliau lietuviai ir nebėkim kaip akis išdegę?? paskui utopinį ES
„socialistinio rojaus žemėje“ projektą. Pamąstykim, kokiam istorijos momente
atsidūrėme 30 nepriklausomybės (?) pavasarį. Ar ne prie tautos ir valstybės
žlugimo bedugnės? Nesiblaškykim skaičiuodami kiek žmonių mirė nuo „Koronos“,
ir kas bus man. Saugokimės, bet atsiminkim - kai Dievas duos mirsim ar
gyvensim. Mirtinai numušti gali ir kaimyno „Audi“ kieme. Geriau pagalvokim ką
tas „Koronavirusas“ mums reiškia, gal mus puola daug pavojingesni dvasiniai
virusai – tarkime liberalizmas? Kur apskritai einame, kur turime eiti?
Įžvelkim ir gerus poslinkius įvykusį šį puikų pavasarį ir iki jo.
Lietuvos katalikai šmaikščiai bet giliai įvardina „Koronė“. Taip, pusiau lenkiškai dar
tik prieš 100 metų buvo vadinama Dievo bausmė. Tie patys katalikai, iš kurių
išgirdau šį palyginimą pavadino Corona ir Dievo malone Lietuvai. Tai „koronė“
ar malonė? Ar abi iš karto? Kaip gali būti bausmė malone? Gali. Panašiai kaip
saikingai pliaukštelti per minkštą vietą suįžūlėjusiam vaikėzui??, kad baigtų
tyčiotis iš tėvų, brolių, sesių ar visiškai ignoruoti savo pareigas šeimoje,
tai normalioje – neliberalioje - visuomenėje laikoma teigiamu dalyku, naudingu
pačiam vaikėzui – nes taip vaikėzas mokomas gyvenimo realybės ir tapti
brandžiu žmogumi.
Liberalai Vakaruose buvo tarsi galutinai suįžūlėję
nesubrendę vaikėzai??, kurie ignoravo savo pareigas Tėvams – Dievui kaip
mylinčiam bet griežtam ir teisingam Tėvui ir Švč. M. Marijai kaip mylinčiai ir
nuo teisėtos Tėvo rūstybės vaikėzus užstojančiai Motinai. Liberalai ignoravo
savo pareigą – pvz. griežtą valstybės pareigą teisingu būdu garbinti Dievą ir
todėl būti katalikiška valstybe (žr. encikliką popiežiaus Pijaus XI Quas
primas).
Bet liberalieji vaikėzai ne tik ignoravo savo pareigas Tėvams.
Dar daugiau – jie juos įžeidinėjo, plakė, kalė Dievo Sūnų prie Kryžiaus savo
nuodėmėmis. Juk Dievas jau seniausiai moko žmoniją, kad „Sodomos
(homoseksualių veiksmų – Š.P.) nuodėmę galima pavadinti įžūliausiu spjūviu
Dievui į veidą, nes ji nukreipta prieš pačius žmogaus būties pamatus,
švenčiausią sritį, betarpiškai susijusią su Dievo Sūnaus Įsikūnijimo
paslaptimi. Todėl sodomija priskiriama ypatingai grupei nuodėmių, kurios pagal
Šv. Rašto liudijimą „šaukiasi dangaus keršto“[1]. Liberalai (kai kurie) ne tik
patys nesivaržydami daro tokias Sodomijos nuodėmes, ne tik verčia valstybes
joms suteikti „lygias teises“, net pakeisti šeimos sampratą., daro viską kad
tik iškrypimui ir normaliai šeimai būtų suteiktos lygios teisės.
Negana to, jie rengia tą iškrypimus propaguojantį paradą ir vadina jį
„PRIDE“ – „pasididžiavimas“. Už tokį įžūlumą net ir "Koronė" per mažai -
Koronavirusas, tai tik švelnus pliaukštelėjimas per tą „pasididžiavimo“ tašką.
Jie nusipelno žymiai griežtesnių bausmių.
Subręsti reikia ir „suaugusiems“ ir tautoms. Nesakau, kad Koronavirusas
tai tikrai ir būtinai Dievo bausmė – tai žino tik pats Dievas. Tačiau tai yra
visai galimas dalykas - kaip ir daugelyje gamtinių nelaimių gali būti Dievo
bausmės aspektas - iš meilės mums. Kad žmonės, kurie turi būti Dievo vaikai –
– pasitaisytų. Būkim sąžiningi su savim, prisipažinkim: juk daug kas prisimena
savo Kūrėją tik tada kai jam pasidaro blogai. Prisipažinkim broli lietuvi,
kada paskutinį kartą gyvenime klūpėjai? Kada gyvenime kreipeisi į Kūrėją
karšta malda? Kada (ar?) gyvenime apskritai pagalvojai, kad Dievas reikalauja
kurti ne nusikalstama liberalizmo ideologija, o Kristaus mokymu pagrįstas
valstybes? Netiki, broli lietuvi? Paskaityk neklystamą popiežiaus Pijaus XI
encikliką Quas primas apie Kristaus socialinio karališkumo principą[2].
Tai galioja visais laikais ir ne tik mums – ir švedams, olandams, arabams, visam
pasauliui. Sustokim. Dabar laikas, gera proga pamąstyti – kai Koronavirusas
pagaliau sustabdė mūsų beprotišką lėkimą. Nustokim gaudę liberalaus „žemiško
rojaus“ miražus. Pamatykim, kad neturime jokios moralinės teisės leisti rengti
iškrypimus propaguojančius neomarksistų „dryžuotus paradus“ Vilniuje, o juo
labiau pro pat šv. Kazimiero kapą. Aklai nesižavėkime neomarksizmu,
liberalizmu. Pamatykime, kad ir Vakaruose dešimtys tūkstančių žmonių
protestuoja prieš liberalizmą, kad net ten jie kai kada net mažiau „Lenino
anūkai“ negu mes. Pamatykim pagaliau kad liberalizmas – ne „rojaus pasaka“, o
nusikalstama ideologija, nužudžiusi milijardus žmonių. O mes, kaip Lenino
minėti naudingi idiotai, sekame jo vakarietiška atmaina jau 30 metų. Nebūkime
tokie „Lenino anūkai“ kaip Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as
Junckeris 2018 kovo 3 Tryre (Vokietija) atidaręs parodą (!) Karlo Markso
200-osioms gimimo metinėms. Čia savo kalboje „draugas“ Junckeris gynė Marksą.
Čia buvo atidengtas iš komunistinės Kinijos (!) atvežtas maždaug trijų žmogaus
ūgių ar dviejų traktorių aukščio Markso stabas – paminklas[3]. Stabas tam, dėl
kurio idėjų kilo II pasaulinis karas[4], žuvo dešimtys milijonų, milijardų jei
skaičiuosime iki šiol naujųjų marksistų remiamus abortus[5].
Pagalvokime geriau kaip įvykdyti savo Kūrėjo valią ir atkurti katalikišką valstybę, kurios
Jis nori, apie kurią moko jo vietininko enciklika. Ir nereikia čia liberalių
pasvarstymų, kad tai tik kažkieno nuomonė. Jei tai ir nuomonė, tai Dievo
nuomonė. Ir jos jis nekeičia. Priešingai nei žmonės. Prisisvarstėme
liberalių nuomonių tiek, kad tauta ir valstybė ant žlugimo krašto. Dabar
pradėkime naudoti smegenis pagal paskirtį – mąstymui. Ne sekančio TV kanalo
junginėjimui. Prisimenat dainą? „Sakau, išjunk televizorių! Pagaliau!“. Jis
nuodija smegenis Tau ir tavo vaikams. Išjunk pagaliau. Dabar geriau
pamąstykime giliau apie būtį. Pats laikas. Kol Koronavirusas laiko mus namuose
ir duoda progos susikaupti… pagaliau susikaupti. Jei susikaupsime, tai net
Dievo „koronė“ bus mums Dievo malonė. Reikia padėkoti Dievui, kad šitaip
palengvina mums turėti tikrą gavėnią.
O kol „koronė“ dar
nebuvo prasidėjusi, buvau parašęs Jums straipsnį apie liepsnų maršą su
džiaugsminga pradžia. Jį ir pateiksiu žemiau. Spręstinos problemos lieka. Ir
džiaugsmas dėl teigiamų lūžių tautos sąmonėje irgi lieka. Tik nereikia sustoti
pusiaukelėje. Dabar reikia viską giliau apmąstyti ir paversti mintis
veiksmais. Ne „bėgti į liberal-socialistinį rojų“ o giliai apmąstytai ir
tvirtai žengti į normalybės atstatymą. Vengrija, Lenkija jau dalinai ten
žengia. Sekim jų – normaliais – pavyzdžiais. Kiek mes galime lyg beždžionės
mėgdžioti Vakarų neomarksistus, kurie kaip ir Lenino marksistai savo samprata
nužemina žmogų iki besielio gyvulio. Būkim žmonės – o ne besielės šimpanzės,
išjunkim kas trukdo ir... galvokim apie mus nuo gyvulių skiriančią sielą –
pagaliau...
Šarūnas Pusčius
Skaityti šia tema toliau:
Katalikiški liepsnų maršai Vilniuje? – XVII ir... XXI amžiuose. Ar tai jau Lietuvos kovos prieš liberalizmą signalas? Dalis II) Grįžta protėvių simboliai
