Vytautas Radžvilas: „Vyksta atviras Europos nukrikščioninimas“

Gegužės 11-13 dienomis Šiauliuose prof. Stasio Šalkauskio garbei surengtoje Išminties šventėje vyko prof. Vytauto Radžvilo ir dr. Vytauto Ališausko debatai „Europos Sąjunga – krikščionybės išlikimui palankus ar žalingas projektas?“. Valandos trukmės renginyje pateikta gausybė įžvalgų ir argumentų, leidžiančių geriau suprasti Europoje vykstančius procesus ir jų santykį su krikščionybe. Kviečiame skaityti V. Radžvilo pasisakymą. Visą debatų vaizdo įrašą rasite čia.

Šio disputo tema man kaip tik labai patiko, nes ji suformuluota principo lygmeniu. Kitaip tariant, būna akimirkų, kai klausimą reikia kelti aiškiai, konkrečiai ir netgi kategoriškai tam, kad problema nebūtų paslėpta ar neištirptų aptakiuose svarstymuose. Manau, kad šis klausimas pribrendęs ir į jį atsakyti tam tikra prasme yra nepatogu, nes kartais jautiesi lyg besiveržiąs pro plačiai atidarytas duris. Juk dabartinėje Europoje iš esmės apstu to, ką galima pavadinti visiškai atviromis, netgi brutaliomis, krikščionybės stūmimo iš viešosios erdvės apraiškomis.

ANTIFA veikia ir Lietuvoj

Kas yra ANTIFA, kuriai JAV prezidentas neseniai dedikavo teisės aktą? Vieniems tai yra judėjimas, kuris protestuoja prieš rasinę neapykantą ir fašistus, kitiems – tai tie patys fašistai. ANTIFA pavadinimas išreiškia priešiškumą fašistams. Judėjimo nariai deklaruoja, jog jie kovoja prieš neonacius, neofašistus, baltųjų viršenybės šalininkus. Kitaip sakant, ši organizacija kovoja prieš tai, kas šiandien mainstream‘e įvardijama kaip radikalioji dešinė. Kaip tapę įprasta ir Lietuvoje, fašistais jie įvardija visus prieš globalizmą ir tautinių valstybių naikinimą nusistačiusius žmones.

Be to, kaip ir būdinga kairiesiems judėjimams, ANTIFA nariai dažnai smerkia kapitalizmą ir politologai ją laiko kraštutinės (radikalios) kairės organizacija. Nors ANTIFA nariai nepriskiriami vienai kategorijai, jie sako, kad daugelis jų gyvena visuomenės pakraščiuose: dokumentų neturintys imigrantai, transseksualai, žemą atlyginimą gaunantys darbuotojai. Socialinė atskirtis tampa puikia dirva atsirasti nusikalstamoms organizacijoms, kurios savo tiesas bruka ne diskusijų, o fizinės jėgos ir smurtinių riaušių keliu.

Justas Stankevičius. Ar Sorošas šeimininkauja Lietuvoje?

Lietuvoje vis dažniau iškyla diskusijos apie George`ą Sorošą ir jo kuriamą „atvirą visuomenę“, tačiau jose pritrūksta konkretumo, o pats Sorošas vaizduojamas kaip mistinis krikštatėvis pasaulio politikos užkulisiuose. Būtent todėl, kad šiame vaizdinyje daug tiesos, prasminga atskirti pelus nuo grūdų ir Sorošo įtaką Lietuvos ir pasaulio politikai pagrįsti faktais.

Atviros visuomenės fondas (AVF) yra George`o Sorošo nevyriausybinė organizacija, kurios veikla vykdoma virš 120 šalių, o deklaruojamas tikslas – demokratijos plėtra, žmogaus teisės, pilietinis švietimas. Pats fondo steigėjas G. Sorošas gimė Vengrijoje, Budapešte. AVF jis vien oficialiai jau paaukojo daugiau nei 32 milijardus dolerių.

Šv. Rožančiaus kryžiaus žygis

TFP už Lietuvos Nepriklausomybę (IV)

TFP už Lietuvos Nepriklausomybę (III)

TFP už Lietuvos Nepriklausomybę (II)

TFP už Lietuvos Nepriklausomybę (I)

5 milijonai pamirštų parašų už Lietuvos laisvę

Lietuvoje tikriausiai vis dar labai mažai žmonių žino tarptautinę organizaciją „Tradicija, šeima, nuosavybė“ (Tradition, Family, Property - TFP). Jai, pasak a.a. signataro Algirdo Patacko, Lietuva iki šiol nešioja nedovanotiną moralinę skolą. Už ką?

Katalikiškas judėjimas, įkurtas Plinio Correa de Oliveiros (1908-1995) 1960 metais Brazilijoje, Lietuvoje yra įleidęs labai silpnas šaknis ir tarsi neturėtų būti žinomas, jei ne viena neeilinė detalė. Lygiai prieš ketvirtį amžiaus, 1990 metais, TFP visame pasaulyje (penkiuose žemynuose) vos per keturis mėnesius surinko 5,2 milijono parašų už nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą.

Protu sunkiai suvokiamas skaičius tapo Gineso pasaulio rekordu. Po Michailui Gorbačiovui adresuota peticija surinkta daugiau nei 6 milijonai parašų, tačiau „tik“ 5 212 580 buvo pripažinta galiojančiais. Niekada panašioje parašų rinkimo akcijoje nedalyvavusiam žmogui tai gali būti nieko nesakantis skaičius. Nors kartą tą dariusiam – kone begalybė.

Masonai – liberalizmo idėjų laboratorija Lietuvoje

Temos pradžią žr.:

Tautinis atgimimas žvelgiant pro katalikišką prizmę

Liberaliųjų tautinio sąjūdžio veikėjų idėjinė bazė

Ar "tautinio atgimimo švyturiai" buvo geri katalikai?

Masonų ložės ir Lietuvoje jungė, atrodytų, įvairiausių pakraipų politines jėgas. 1899 m. T. Vrublevskis ir jo bendraminčiai įsteigė Neošubravcų ložę, besirėmusią dar XIX a. pradžios Lietuvos šubravcų organizacijos masoniškomis tradicijomis. Vargu, ar atsitiktinumas buvo ši faktų virtinė jau sekančiais metais: 1900 m. Paryžiuje, vykstant pasaulinei parodai, posėdžiavo ne tik Tarptautinis socialistų kongresas, Pasaulinis taikos kongresas, bet ir Prancūzijos Didieji Rytai – masonų aukšto lygio struktūra – buvo sušaukę įvairių šalių masoniškų organizacijų pasitarimą, kuriame buvo siekiama užmegzti glaudesnius tarpusavio ryšius. Vienas iš darbotvarkės klausimų buvo apie konfesines mažumas. Jis buvo ypač aktualus Rusijos imperijos tautoms, taip pat ir Lietuvai[1]. Nors atrodytų, kad tai buvo geras tikslas – juk buvo ginama ir katalikų tikėjimo laisvė Rusijos imperijos teritorijoje, tačiau ją gindami masonai anaiptol nesiekė katalikų tikėjimo įtvirtinimo, o klaidingos visų religijų laisvės.

Ar ,,tautinio atgimimo švyturiai“ buvo geri katalikai?

Temos pradžią žr.:

Tautinis atgimimas žvelgiant pro katalikišką prizmę

Liberaliųjų tautinio sąjūdžio veikėjų idėjinė bazė

Ar „Aušra“ nešė atgimimo aušrą?

Vienas pirmųjų katalikybę kritikavo „Aušrą“ Lietuvai davęs J. Basanavičius. Tiesa, jis iš dalies teisingai kritikavo neretai grobikiškus tikslus religija dangsčiusius kryžiuočius, kurie lietuvius „kardu ir ugnimi krikščionystėn vertė“[1]. Taip pat jo raštuose randame daug neretai teisingų priekaištų sulenkėjusiems ar amoraliems dvasininkams. Čia iš karto derėtų atskirti sveiką atskirų asmenų ir neleistiną katalikybės principų kritiką.

Liberaliųjų tautinio sąjūdžio veikėjų idėjinė bazė

Temos pradžią žr.:

Tautinis atgimimas žvelgiant pro katalikišką prizmę

Liberalizmas

Visų liberalų (plačiąja žodžio prasme) – religinės, etinės, filosofinės bei visuomeninės „tolerancijos“ šalininkų – bendra klaida yra natūralizmas, Dievo apreikštos antgamtinės tiesos, bendros ir privalomos visai žmonijai, egzistavimo atmetimas. Popiežius Leonas XIII tai paaiškina enciklikoje Libertas:

Tautinis atgimimas žvelgiant pro katalikišką prizmę

Pastarasis dešimtmetis – vertybių perkainojimo laikai Lietuvos istorijos moksle. Pasirodė daug istorikų darbų, kuriuose naujai įvertinamas tautinio atgimimo laikotarpis ir jo veikėjai, įžvelgiami kitokią būsimos Lietuvos viziją matę žmonės – įvairias kultūrines tradicijas apjungusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) tradicijų tęsėjai.

Studijuojamos tiek „vienkalbės Lietuvos šalininkų“, tiek LDK atkūrimo siekėjų, tiek katalikiškos krypties, tiek liberalių visuomenininkų pažiūros. Tačiau dažniausiai jos vertinamos iš liberalaus, „atviros visuomenės“ požiūrio taško. Vis dėlto trūksta analitinio darbo, kuris apžvelgtų XIX–XX a. sandūros visuomeniškai aktyvių žmonių idėjų spektrą iš tradicinio Katalikų Bažnyčios mokymo perspektyvos. 

Ar patogumas ir praktiškumas yra patys aukščiausi aprangos kriterijai?

Priežastis atsirasti vis labiau trumpėjančiam sijonėliui buvo „praktiškumas ir laisvumas, leidžiantys moterims suspėti į autobusą“. Toks praktiškumo ir judesio laisvumo supratimas, turbūt, buvo vienintelis tokių drabužių atsiradimo kriterijus, nulėmęs elegancijos ir blaivaus požiūrio, jau nekalbant apie kuklumo normas, žlugimą.

Tokiu būdu, kasdieninė, nerūpestingai pasiūta apranga, būdama patogesnė ir praktiškesnė, tampa norma, nepaisant žmogaus lyties, amžiaus ir aplinkybių. Džinsai ar trikotažo marškinėliai (anksčiau buvę tik apatinio trikotažo dalimi), jau yra įprastinė, dažniausiai dėvima apranga.

Savaime aišku, žmogus gali rinktis vilkėti paprastus drabužius laisvalaikio metu, tačiau tokie drabužiai neturėtų sudaryti įspūdžio, kad jam ar jai nesvarbu asmens orumas ar rimtumas. Jie neturi rodyti, kad žmogus neturi savo principų.

Praeityje netgi laisvalaikio drabužiai, būdami patogesni, teigė žmogaus orumą, kurio ir dabar nevalia prarasti.Įdomu pažymėti, kad daugelis verslo kompanijų dabar jau reikalauja, kad jų darbuotojai vilkėtų dalykinius kostiumus, demonstruojančius rimtumą ir atsakomybę. Tai įrodymas, kad apranga iš tikrųjų kalba. Ji gali reikšti rimtumą, atsakingumą, arba, antra vertus, nebrandumą ir nerūpestingumą.

Luiz Sergio Solimeo pagal: Lithuania Christiana

Šv. Jono Bosko sapnas apie dvi kolonas jūroje

1862 gegužės 14 d. Don Boskas turėjo džiaugsmo priimti ką tik įsteigto Saleziečių ordino dvidešimt dviejų narių pirmuosius vienuolinius įžadus.1862 gegužės 14 d. Don Boskas turėjo džiaugsmo priimti ką tik įsteigto Saleziečių ordino dvidešimt dviejų narių pirmuosius vienuolinius įžadus.Tada be kita ko jis pasakė naujai davusiems įžadus, kad jis turi tikrų įrodymų, jog Saleziečių ordinas Dievo valia klestės. Kalbėdamas jiems, jis atrodė labai patenkintas.Po kelių dienų, gegužės 30 d., jis papasakojo tokį sapną. Jis susijęs su Bažnyčios mūšiais prieš daugelį priešų, popiežiaus kentėjimais ir galutiniu triumfu per pamaldumą šventajai Eucharistijai bei Marijai, Krikščionių Pagalbai.

Aš noriu papasakoti jums sapną. Tiesa, kad sapnuodamas žmogus nemąsto. Kaip bebūtų, aš, kuris netgi papasakočiau jums savo nuodėmes, jeigu nebijočiau, kad jos privers jus visus išsilakstyti, o šį namą – sugriūti, pasakoju jums tai jūsų dvasinei naudai. Aš sapnavau šį sapną prieš kelias dienas.

Katalikiški liepsnų maršai Vilniuje? – XVII ir... XXI amžiuose. Ar tai jau Lietuvos kovos prieš liberalizmą signalas? Dalis II) Grįžta protėvių simboliai

Šiemet minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, tautos liepsnų maršo priešakyje paveiksluose ir vėliavose pavaizduoti, bet kartu realiai dvasiškai lydėdami, su mumis, Lietuvos vaikais praėjo Kristus Karalius, kuris sakė „man duota visa valdžia danguje ir žemėje“, Dievo Motina ir šalies šventieji globėjai. Ėjo maršo priekyje ir atkurti legendiniai sparnuotieji husarai – kadaise jie buvo bene paskutiniai pasaulio istorijoje Kristaus riteriai, tiek kartų gynę Tėvynę Lietuvą ir visos katalikiškos civilizacijos rytų sieną nuo jos priešų, kuriems kėlė siaubą, 150 metų nepatyrę pralaimėjimų...

Kuriasi link tradicinio katalikiško mokymo pagrindų pamažu artėjančios jėgos – Nacionalinis Susivienijimas, labiau katalikiškais nei anksčiau žadą būti krikščionys demokratai. Knygų mugėje daugiau žmonių nei anksčiau domisi katalikų Tradicijos leidiniais (tai rodo jau vien didesnis parduotų leidinių kiekis). Yra ir kitų gražių poslinkių. Vienas iš jų – šių metų tautos maršas. Gal jau lėtai pildosi žodžiai, tapę šių metų knygų mugėje skaitytojams siūlytos Patricko J. Deneeno knygos antrašte: „Kodėl žlunga liberalizmas?“ (originalo kalba „Kodėl žlugo liberalizmas?“ – „Why liberalism failed?“)?

Katalikiški liepsnų maršai Vilniuje? – XVII ir... XXI amžiuose. Ar tai jau Lietuvos kovos prieš liberalizmą signalas? Dalis I) Sustok lietuvi, pamąstyk – „koronė“ padeda mąstyti...

Sustokim pagaliau lietuviai ir nebėkim kaip akis išdegę?? paskui utopinį ES „socialistinio rojaus žemėje“ projektą. Pamąstykim, kokiam istorijos momente atsidūrėme 30 nepriklausomybės (?) pavasarį. Ar ne prie tautos ir valstybės žlugimo bedugnės? Nesiblaškykim skaičiuodami kiek žmonių mirė nuo „Koronos“, ir kas bus man. Saugokimės, bet atsiminkim - kai Dievas duos mirsim ar gyvensim. Mirtinai numušti gali ir kaimyno „Audi“ kieme. Geriau pagalvokim ką tas „Koronavirusas“ mums reiškia, gal mus puola daug pavojingesni dvasiniai virusai – tarkime liberalizmas? Kur apskritai einame, kur turime eiti? Įžvelkim ir gerus poslinkius įvykusį šį puikų pavasarį ir iki jo.

Lietuvos katalikai šmaikščiai bet giliai įvardina „Koronė“. Taip, pusiau lenkiškai dar tik prieš 100 metų buvo vadinama Dievo bausmė. Tie patys katalikai, iš kurių išgirdau šį palyginimą pavadino Corona ir Dievo malone Lietuvai. Tai „koronė“ ar malonė? Ar abi iš karto? Kaip gali būti bausmė malone? Gali. Panašiai kaip saikingai pliaukštelti per minkštą vietą suįžūlėjusiam vaikėzui??, kad baigtų tyčiotis iš tėvų, brolių, sesių ar visiškai ignoruoti savo pareigas šeimoje, tai normalioje – neliberalioje - visuomenėje laikoma teigiamu dalyku, naudingu pačiam vaikėzui – nes taip vaikėzas mokomas gyvenimo realybės ir tapti brandžiu žmogumi.

Liberalai Vakaruose buvo tarsi galutinai suįžūlėję nesubrendę vaikėzai??, kurie ignoravo savo pareigas Tėvams – Dievui kaip mylinčiam bet griežtam ir teisingam Tėvui ir Švč. M. Marijai kaip mylinčiai ir nuo teisėtos Tėvo rūstybės vaikėzus užstojančiai Motinai. Liberalai ignoravo savo pareigą – pvz. griežtą valstybės pareigą teisingu būdu garbinti Dievą ir todėl būti katalikiška valstybe (žr. encikliką popiežiaus Pijaus XI Quas primas).

Bet liberalieji vaikėzai ne tik ignoravo savo pareigas Tėvams. Dar daugiau – jie juos įžeidinėjo, plakė, kalė Dievo Sūnų prie Kryžiaus savo nuodėmėmis. Juk Dievas jau seniausiai moko žmoniją, kad „Sodomos (homoseksualių veiksmų – Š.P.) nuodėmę galima pavadinti įžūliausiu spjūviu Dievui į veidą, nes ji nukreipta prieš pačius žmogaus būties pamatus, švenčiausią sritį, betarpiškai susijusią su Dievo Sūnaus Įsikūnijimo paslaptimi. Todėl sodomija priskiriama ypatingai grupei nuodėmių, kurios pagal Šv. Rašto liudijimą „šaukiasi dangaus keršto“[1]. Liberalai (kai kurie) ne tik patys nesivaržydami daro tokias Sodomijos nuodėmes, ne tik verčia valstybes joms suteikti „lygias teises“, net pakeisti šeimos sampratą., daro viską kad tik iškrypimui ir normaliai šeimai būtų suteiktos lygios teisės.

Negana to, jie rengia tą iškrypimus propaguojantį paradą ir vadina jį „PRIDE“ – „pasididžiavimas“. Už tokį įžūlumą net ir "Koronė" per mažai - Koronavirusas, tai tik švelnus pliaukštelėjimas per tą „pasididžiavimo“ tašką. Jie nusipelno žymiai griežtesnių bausmių.

Subręsti reikia ir „suaugusiems“ ir tautoms. Nesakau, kad Koronavirusas tai tikrai ir būtinai Dievo bausmė – tai žino tik pats Dievas. Tačiau tai yra visai galimas dalykas - kaip ir daugelyje gamtinių nelaimių gali būti Dievo bausmės aspektas - iš meilės mums. Kad žmonės, kurie turi būti Dievo vaikai – – pasitaisytų. Būkim sąžiningi su savim, prisipažinkim: juk daug kas prisimena savo Kūrėją tik tada kai jam pasidaro blogai. Prisipažinkim broli lietuvi, kada paskutinį kartą gyvenime klūpėjai? Kada gyvenime kreipeisi į Kūrėją karšta malda? Kada (ar?) gyvenime apskritai pagalvojai, kad Dievas reikalauja kurti ne nusikalstama liberalizmo ideologija, o Kristaus mokymu pagrįstas valstybes? Netiki, broli lietuvi? Paskaityk neklystamą popiežiaus Pijaus XI encikliką Quas primas apie Kristaus socialinio karališkumo principą[2].

Tai galioja visais laikais ir ne tik mums – ir švedams, olandams, arabams, visam pasauliui. Sustokim. Dabar laikas, gera proga pamąstyti – kai Koronavirusas pagaliau sustabdė mūsų beprotišką lėkimą. Nustokim gaudę liberalaus „žemiško rojaus“ miražus. Pamatykim, kad neturime jokios moralinės teisės leisti rengti iškrypimus propaguojančius neomarksistų „dryžuotus paradus“ Vilniuje, o juo labiau pro pat šv. Kazimiero kapą. Aklai nesižavėkime neomarksizmu, liberalizmu. Pamatykime, kad ir Vakaruose dešimtys tūkstančių žmonių protestuoja prieš liberalizmą, kad net ten jie kai kada net mažiau „Lenino anūkai“ negu mes. Pamatykim pagaliau kad liberalizmas – ne „rojaus pasaka“, o nusikalstama ideologija, nužudžiusi milijardus žmonių. O mes, kaip Lenino minėti naudingi idiotai, sekame jo vakarietiška atmaina jau 30 metų. Nebūkime tokie „Lenino anūkai“ kaip Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris 2018 kovo 3 Tryre (Vokietija) atidaręs parodą (!) Karlo Markso 200-osioms gimimo metinėms. Čia savo kalboje „draugas“ Junckeris gynė Marksą. Čia buvo atidengtas iš komunistinės Kinijos (!) atvežtas maždaug trijų žmogaus ūgių ar dviejų traktorių aukščio Markso stabas – paminklas[3]. Stabas tam, dėl kurio idėjų kilo II pasaulinis karas[4], žuvo dešimtys milijonų, milijardų jei skaičiuosime iki šiol naujųjų marksistų remiamus abortus[5].

Pagalvokime geriau kaip įvykdyti savo Kūrėjo valią ir atkurti katalikišką valstybę, kurios Jis nori, apie kurią moko jo vietininko enciklika. Ir nereikia čia liberalių pasvarstymų, kad tai tik kažkieno nuomonė. Jei tai ir nuomonė, tai Dievo nuomonė. Ir jos jis nekeičia. Priešingai nei žmonės. Prisisvarstėme liberalių nuomonių tiek, kad tauta ir valstybė ant žlugimo krašto. Dabar pradėkime naudoti smegenis pagal paskirtį – mąstymui. Ne sekančio TV kanalo junginėjimui. Prisimenat dainą? „Sakau, išjunk televizorių! Pagaliau!“. Jis nuodija smegenis Tau ir tavo vaikams. Išjunk pagaliau. Dabar geriau pamąstykime giliau apie būtį. Pats laikas. Kol Koronavirusas laiko mus namuose ir duoda progos susikaupti… pagaliau susikaupti. Jei susikaupsime, tai net Dievo „koronė“ bus mums Dievo malonė. Reikia padėkoti Dievui, kad šitaip palengvina mums turėti tikrą gavėnią.

O kol „koronė“ dar nebuvo prasidėjusi, buvau parašęs Jums straipsnį apie liepsnų maršą su džiaugsminga pradžia. Jį ir pateiksiu žemiau. Spręstinos problemos lieka. Ir džiaugsmas dėl teigiamų lūžių tautos sąmonėje irgi lieka. Tik nereikia sustoti pusiaukelėje. Dabar reikia viską giliau apmąstyti ir paversti mintis veiksmais. Ne „bėgti į liberal-socialistinį rojų“ o giliai apmąstytai ir tvirtai žengti į normalybės atstatymą. Vengrija, Lenkija jau dalinai ten žengia. Sekim jų – normaliais – pavyzdžiais. Kiek mes galime lyg beždžionės mėgdžioti Vakarų neomarksistus, kurie kaip ir Lenino marksistai savo samprata nužemina žmogų iki besielio gyvulio. Būkim žmonės – o ne besielės šimpanzės, išjunkim kas trukdo ir... galvokim apie mus nuo gyvulių skiriančią sielą – pagaliau...

Šarūnas Pusčius

Skaityti šia tema toliau:

Katalikiški liepsnų maršai Vilniuje? – XVII ir... XXI amžiuose. Ar tai jau Lietuvos kovos prieš liberalizmą signalas? Dalis II) Grįžta protėvių simboliai