Ar patogumas ir praktiškumas yra patys aukščiausi aprangos kriterijai?

Priežastis atsirasti vis labiau trumpėjančiam sijonėliui buvo „praktiškumas ir laisvumas, leidžiantys moterims suspėti į autobusą“. Toks praktiškumo ir judesio laisvumo supratimas, turbūt, buvo vienintelis tokių drabužių atsiradimo kriterijus, nulėmęs elegancijos ir blaivaus požiūrio, jau nekalbant apie kuklumo normas, žlugimą.

Tokiu būdu, kasdieninė, nerūpestingai pasiūta apranga, būdama patogesnė ir praktiškesnė, tampa norma, nepaisant žmogaus lyties, amžiaus ir aplinkybių. Džinsai ar trikotažo marškinėliai (anksčiau buvę tik apatinio trikotažo dalimi), jau yra įprastinė, dažniausiai dėvima apranga.

Savaime aišku, žmogus gali rinktis vilkėti paprastus drabužius laisvalaikio metu, tačiau tokie drabužiai neturėtų sudaryti įspūdžio, kad jam ar jai nesvarbu asmens orumas ar rimtumas. Jie neturi rodyti, kad žmogus neturi savo principų.

Praeityje netgi laisvalaikio drabužiai, būdami patogesni, teigė žmogaus orumą, kurio ir dabar nevalia prarasti.Įdomu pažymėti, kad daugelis verslo kompanijų dabar jau reikalauja, kad jų darbuotojai vilkėtų dalykinius kostiumus, demonstruojančius rimtumą ir atsakomybę. Tai įrodymas, kad apranga iš tikrųjų kalba. Ji gali reikšti rimtumą, atsakingumą, arba, antra vertus, nebrandumą ir nerūpestingumą.

Luiz Sergio Solimeo pagal: Lithuania Christiana